ADVENTAS – atėjimas

ADVENTAS – atėjimas

Rasokit, dangūs iš savų aukštybių,
Debesys lykit lietumi teisybės.
Išdžiuvus žemė teatsigaivina
Ir Atpirkėją mums teišdaigina…

Nupuolusiai žmonijai Dievas suteikė viltį, jog ateis iš Moters Gimęs, kuris „sutrins galvą“ Nuodėmei (žalčiui, besimaitinančiam žemės dulkėmis – didžiajam materialistui).
Ir taip per ilgus amžius ne tik „išrinktojoje tautoje“, bet ir kitose religijose buvo laukiama pasaulio Perkeitėjo, naujų santykių tarp Kūrėjo ir žmogaus paskelbimo bei įvedimo… „Tauta, tūnanti tamsoje, išvys naują šviesą“…
Ir mūsų katalikų pasaulyje yra laikas, kai laukiame šv. Kalėdų, laukiame Jėzaus gimtadienio, kai su atsinaujinusia dvasia ir širdimi sveikinsime Jėzų: „Sveikas, Jėzau gimusis, šventas Dievo Kūdiki“…, linkėsime vienas kitam ramybės, nes ir angelai mums to linki  -„ramybė Dievo mylimiems žmonėms“…

Antra vertus, Dievas niekur nuo mūsų nebuvo pasitraukęs.
Todėl Advento metu išlaikydami savo sielose rimtį ir susitelkimą, pasistenkime patys ateiti pas Dievą. Kartais žmogui reikia kenčiančio Kristaus pagalbos, nes vargai, bėdos spaudžia. Kitąkart prisireikia mokančio Jėzaus, nes kažkaip pasiklydome šio pasaulio painiavose. O kartais reikia paprasto kūdikiško Dievo, vaikiškais žodžiais man kalbančio apie Gerąjį Mylintį dangaus Tėvą, apie gerąją Motinėlę Mariją…
Mūsų Dievas yra su mumis gyvenantis Dievas – Emanuelis, tik mes dažnai ieškome laimės žemės dulkėse ir atsukame Dievui nugarą…
Tebūnie šis adventas atsigręžimo į Dievą ir Dievo ieškojimo savyje bei savęs ieškojimo Dievo Mintyje laikas.

Gal kiek paaiškinsiu pasirengimo Kalėdoms ir laukimo prasmę  „ūkiškai“ -anot Jėzaus- palyginimais.

Jeigu paskambintų Jūsų draugas ar draugė ir pasakytų, kad jau yra pusiaukelėje ir už  valandos bus pas Jus, Jūs pultumėte ruoštis, nes pastebėjote, kad ir kambarys nelabai švarus, ir šaldytuve nieko nėra, ir rankos purvinos, ir dar įvairios netvarkos pilna…

O jei atvyktų svečias, kuriam mes skolingi už savo gyvybę (-„mes esame Dievo kūrinys, sutverti Kristuje Jėzuje geriems darbams, kuriuos Dievas iš anksto numatė mums atlikti“-…skaitome pas šv. Paulių), kuris padovanojo mums tėvelius, Tėvynę, gabumus, laiką gimti, gyventi…; nupirko bilietą (savo mirtimi, savo krauju) į nepaprastai džiaugsmingą amžiną renginį…, – šį svečią tikrai sutiktume pasiruošę…Štai ir  Advento prasmė…

PRASMINGO ADVENTO!!!

Rokiškio parapijos klebonas kun. V. V. Cukuras

Komentarų: 0

(privalomas)
(privalomas, bet nebus skelbiamas)