Pasaulinė diena žuvusiųjų eismo įvykiuose atminti

PASAULINĖ DIENA ŽUVUSIEMS EISMO ĮVYKIUOSE ATMINTI
(LAPKRIČIO TREČIASIS SEKMADIENIS)

2019-11-17, lapkričio trečiąjį sekmadienį, minime Pasaulinę dieną žuvusiems eismo įvykiuose atminti. Ši atmintina diena minima jau ne vienerius metus – nuo 2005 metų, Jungtinių Tautų Organizacijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos iniciatyva.

Kelyje, kaip ir gyvenime, esame ne vieni – mūsų keliauja daug. Dėl to dalyvaujant viešajame eisme būtinos taisyklės – Kelių eismo taisyklės, t. y. tam tikros žinios, savisauga, rūpestingumas, vienas kito saugojimas, kartu – ir atsakomybė. Kelių eismo taisyklėse aiškiai reglamentuota bendroji ir pagrindinė eismo dalyvių pareiga – savitarpio pagarba ir atsargumas.

Tai, kad kelyje nesame saugūs, rodo eismo nelaimės pasaulio, Europos Sąjungos, mūsų šalies keliuose. Pateiksiu keletą skaičių, kurie tikrai verčia susimąstyti: kiekvienais metais pasaulyje eismo įvykiuose žūsta daugiau nei vienas milijonas žmonių, apie 50 milijonų sužeidžiama, daugelis jų lieka neįgalūs. Kiekvieną parą pasaulyje eismo įvykiuose žūsta 3 500 žmonių.
Europos transporto saugos tarybos (ETSC) duomenimis, Europos Sąjungos keliuose 2018-aisiais žuvo 25 300 žmonių, sunkiai sužeista daugiau nei 135 000. Žuvusiųjų skaičius, tenkantis vienam milijonui gyventojų, – 49 žmonės, Lietuvoje šis skaičius praėjusiais metais buvo 62.
Prieš beveik du dešimtmečius (2001 metais) Lietuva, kaip ir mūsų kaimynė Latvija, buvo minimos tarp pavojingiausių Europos Sąjungos šalių kelių saugumo srityje, nes žuvusiųjų vidurkis vienam milijonui gyventojų siekė daugiau negu 200 žmonių.

Šiais metais per devynis mėnesius šalies keliuose per eismo įvykius netekome 132 gyvybių, daugiausia – vairuotojų (60) ir pėsčiųjų (35), pusė pastarųjų eismo dalyvių į įvykius pateko tamsiuoju paros metu, 7 – pėsčiųjų perėjose. Deja, tarp žuvusiųjų – ir 8 nepilnamečiai (4 berniukai, 4 mergaitės): 5 keleiviai, 2 pėstieji ir motociklo vairuotojas. Jauniausiam jų buvo 6-eri, vyriausiam – 16-a.

Žuvusieji – ne tik skaudi netektis artimiesiems… Tai priminimas ir įspėjimas mums, kad padarytos klaidos neištaisomos: svarbiausia žmogaus teisė – gyventi – buvo pažeista negrįžtamai.

Užduokime sau retorinį klausimą „Tad ko reikia, kad būtume saugūs kelyje?“ – Atsakymas, sutiksite, paprastas: Reikia visų mūsų geros valios, noro ir pastangų rūpintis savo saugumu, paisyti nustatytos tvarkos kelyje. Nors atkreiptinas dėmesys, kad eismo saugumas kelyje daugiausia priklauso nuo transporto priemonių vairuotojų. Dėl jų kaltės įvyksta apie 70 procentų visų eismo įvykių. Taigi, dauguma eismo įvykių – vairuotojo klaidų rezultatas. Saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas, leistino greičio viršijimas – viena iš pagrindinių eismo įvykių priežasčių ir dažniausias Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Tai ypač būdinga jauniems ir nepatyrusiems vairuotojams, kurie pervertina savo galimybes ir nepaiso pavojų, tykančių kelyje. Dėl to viena iš vairuotojo pareigų – sugebėti pasirinkti saugų (ne leistiną) važiavimo greitį, transporto priemone naudotis išmintingai, o ne ja piktnaudžiauti.

Vis dar labai aktuali ir skaudi problema Lietuvoje – neblaivūs, neturintys teisės vairuoti asmenys prie vairo, jų sukeliami eismo įvykiai. Tokių įvykių padariniai dažniausiai labai skaudūs – žūsta žmonės. Nereti atvejai, kai eismo įvykius sukelia ir neblaivūs dviračių vairuotojai ar pėstieji. Dėl to neleiskime savo artimųjų, draugų, pažįstamų sėsti prie vairo išgėrus, nevažiuokime su tokiais asmenimis, neleiskime tokiems asmenims eiti pėsčiomis – juk jie akivaizdžiai gali patekti į bėdą. Pastaraisiais metais šalies keliuose išaiškinama iki 10 000 neblaivių vairuotojų (pusė jų patraukiama baudžiamojon atsakomybėn).

Važiuodami automobiliu tiek vairuotojas, tiek keleiviai privalome užsisegti saugos diržą. Be to, suaugusieji turime užtikrinti vežamų mažųjų keleivių saugumą – naudokime jiems skirtas specialias sėdynes.

Nepamirškime, vairuotojai, kad vairuodami, netvarkome „reikalų“, nerašome žinučių mobiliojo ryšio priemonėmis, neturėdami laisvų rankų įrangos. Veiksmai, nesusiję su vairavimu, blaško ir nukreipia dėmesį nuo atsakingos veiklos (vairavimo), kuriai reikia susitelkimo ir susikaupimo.

Labai svarbus ir aktualus aspektas – atšvaitų, ryškiaspalvių liemenių su šviesą atspindinčiais elementais, šviečiančių žibintų naudojimas tamsiuoju paros metu. Rudenį–ankstyvą pavasarį važiavimo sąlygas sunkina ilgas tamsusis paros metas, blogas matomumas, lietus (dulksna), šlapdriba, slidūs keliai. Ir dar – vairuotojams „nematomi“ pėstieji, dažnai išnyrantys prieš pat automobilį ir sukeliantys avarines situacijas. Juk reikia suprasti, kad transporto priemonės sustabdyti iš karto neįmanoma. Taigi, tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui, neapšviestuose keliuose, pėstieji (dviračių vairuotojai, vadeliotojai) turėkime prie drabužių prisisegę atšvaitą, vilkėkime ryškiaspalvę liemenę. Tai taip prasta. Be to, Lietuvos policija, kelininkai, įvairios kitos institucijos, rūpindamiesi mūsų saugumu, švietimo ir ugdymo įstaigose, renginių, prevencinių priemonių metu yra išdaliję ir nuolat dalija eismo dalyviams atšvaitus, kitus šviesą atspindinčius elementus. Tad juos ir naudokime pagal paskirtį, prisisekime prie drabužių, o ne laikykime kaip papuošalą pasidėję stalčiuje ar spintoje.
Be to, pėstieji, būkite atidūs, dar ir dar kartą įsitikinkite savo saugumu prieš įžengdami į važiuojamąją kelio dalį, sankryžose paisykite šviesoforo signalų, dėmesingi privalote būti ir prieš pėsčiųjų perėją, eidami per ją.

Jau praėjusiais metais, ir ypač šį pavasarį–rudenį susidūrėme su dar viena aiškia ir gana nedrausminga tendencija, būdinga net tik nepilnamečiams, bet ir suaugusiesiems – tai dalyvavimas eisme elektriniais (motoriniais) dviračiais, elektriniais (motoriniais) paspirtukais, tokiais triračiais, riedžiais. Norėčiau pabrėžti, kad šios išvardytos transporto priemonės yra prilyginamos dviračiams, dėl to naudojantis tokia transporto priemone, privaloma vykdyti dviračių vairuotojams Kelių eismo taisyklėse reglamentuotas pareigas. Suaugusieji, atsakingai elkimės, patikėdami ir leisdami tokia transporto priemone važiuoti nepilnamečiams. Kartu pabrėžtina, kad prieš pėsčiųjų perėją nulipame nuo dviračio, elektrinio (motorinio) paspirtuko, triračio, riedžio ir per perėją jį persivedame.

Kiekvienas eismo dalyvis esame atsakingas už savo elgesį (veiksmus) kelyje. Per parą policijos pareigūnai mūsų šalyje vidutiniškai užregistruoja apie 100 eismo įvykių. Bet retas kuris pagalvoja, kad tai galėjo nutikti man, kad ir aš galėjau būti tokio įvykio ar net žūties kaltininku.

Šiandien mes, susirinkę čia, Dievo šventovėje, minime Pasaulinę dieną žuvusiems eismo įvykiuose atminti net tik, kad prisimintume žuvusiuosius kelyje, bet, kad apsaugotume ir mus – gyvuosius, kad nesukeltume beprasmiško skausmo savo ar kitų širdyse.

Baigdama savo pasisakymą, norėčiau visiems palinkėti, kad kelias būtų vienijanti vieta, kurioje gerbtumėme, saugotume vienas kitą, prireikus, suteiktume pagalbą. Dalyvavimas viešajame eisme – tai būdas bendrauti, gebėjimas „sugyventi“ darniai ir svarbiausia – saugiai. Kelias, kaip ir gyvenimas – mūsų namai, ir čia mus turi lydėti sutarimas ir supratimas, pagarba kitam, kantrybė, protingumas, teisingumas, viltis ir moralinė atsakomybė. Liaudies išmintis byloja: „Geriau dvidešimt minučių per vėlai, nei dvidešimt metų per anksti“. Tad kviečiu būti vieni kitiems angelais sargais, tegul mums padeda ir lydi šventasis Kristoforas – keliaujančiųjų ir vairuotojų globėjas. Saugių kelionių mums visiems.

Bendruomenės pareigūnė Jolita Baltrūnienė