KRIKŠČIONIŲ VIENYBĖS AŠTUONDIENIO BIBLINĖS MEDITACIJOS IR MALDOS

AŠTUONDIENIO BIBLINĖS MEDITACIJOS IR MALDOS

1 diena

 Susitaikinimas: išmesti krovinį per bortą

Apd 27, 18–19. 21

Ps 85

Lk 18, 9–14

Apd 27, 18–19. 21

18 Mus baisiai vargino audra. 19 Todėl rytojaus dieną teko išmesti į jūrą dalį krovinio. Trečią dieną jūrininkai savo rankomis išmetė kai kuriuos laivo įrengimus. 21 Žmonės jau ilgą laiką nieko nevalgė. Paulius priėjo prie jų ir tarė: „Vyrai! Reikėjo paklausyti manęs ir neplaukti nuo Kretos į jūrą. Būtų išvengta pavojų ir nuostolių.

Meditacija

Būdami skirtingų Bažnyčių bei tradicijų krikščionys, deja, per šimtmečius sukaupėme didžiulį tarpusavio nepasitikėjimo, kartėlio ir įtarumo bagažą. Dėkojame Viešpačiui už tai, kad per pastarąjį šimtmetį atsirado ir plėtojosi ekumeninis sąjūdis. Susitikimas su kitoms tradicijoms priklausančiais krikščionimis ir mūsų bendra malda už krikščionių vienybę drąsina mus tarpusavyje siekti atleidimo, susitaikinimo ir priėmimo. Neturime leisti, kad praeities bagažas trukdytų mums artėti vieniems prie kitų. Tokia Dievo valia, kad išsilaisvintume palikdami vietos Jam.

Malda

Atleidžiantis Dieve,

Išlaisvink mus nuo skausmingų praeities atsiminimų,

žeidžiančių krikščioniškąjį gyvenimą, kuriuo dalijamės.

Vesk mus į susitaikinimą,

kad per Šventąją Dvasią pajėgtume

neapykantą nugalėti meile,

pyktį įveikti švelnumu,

o įtarumą – pasitikėjimu.

To prašome vardan Tavo mylimojo Sūnaus, mūsų brolio Jėzaus.

Amen.

 

2 diena

 Įžvalga: siekti Kristaus šviesos ir ją skleisti.

Apd 27, 20; Ps 119, 105–110; Mk 4, 35–41

Ps 119, 105–110

105 Tavo žodis – žibintas man kojoms ir šviesa mano takui. 106 Laikysiuos savo iškilmingos priesaikos paklusti tavo teisiems sprendimams. 107 Esu sielvarto baisiai nukamuotas; VIEŠPATIE, atgaivink mane, kaip esi pažadėjęs. 108 Priimk mano laisvas šlovės atnašas, VIEŠPATIE, ir mokyk mane savo įsakų. 109 Nors mano gyvasčiai nuolat gresia pavojus, bet tavo Mokymo niekad neužmirštu. 110 Nedorėliai spendė man žabangus,bet nuo tavo įsakų nenukrypau.

Meditacija

Kristus yra mūsų šviesa ir mūsų vadovas. Be Kristaus šviesos ir vadovavimo mes pasimetame. Kai krikščionys nebemato Kristaus, jie tampa baimingi ir susiskaldo tarpusavyje, atsiskirdami vienas nuo kito. Negana to, daugybė geros valios žmonių už Bažnyčios ribų neįstengia pamatyti Kristaus šviesos, nes mes, krikščionys, būdami susiskaldę, atspindime Kristaus šviesą ne taip aiškiai, o kartais visiškai ją uždengiame. Regėdami Kristaus šviesą, esame jos traukiami arčiau vienas kito ir ją aiškiau atspindime, iš tikrųjų tapdami Kristaus ženklu, pasaulio šviesa.

Malda

Dieve, Tavo žodis yra mūsų žingsniams žibintas ir šviesa,

be Tavęs mes prarandame orientaciją ir pasiklystame.

Apšviesk mus, kad per Tavo žodį galėtume žygiuoti Tavo keliu.

Tegul mūsų Bažnyčios brangina mus vedantį, guodžiantį ir perkeičiantį Tavo buvimą.

Suteik mums atvirumo, kurio mums reikia, kad atpažintume,

kada trukdome kitiems regėti Tavo šviesą,

suteik reikalingos malonės dalytis Tavo šviesa su kitais.

To prašome vardan Tavo Sūnaus,

kuris kviečia mus, jo sekėjus, būti pasaulio šviesa.

Amen.

3 diena

 Viltis: Pauliaus žinia.

Apd 27, 22. 34; Ps 27; Mt 11, 28–30

Mt 11, 28–30

28 Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti: aš jus atgaivinsiu! 29 Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą. 30 Mano jungas švelnus, mano našta lengva“.

Meditacija

Būdami krikščionys ir priklausydami Bažnyčioms bei tradicijoms, kurios nėra iki galo susitaikinusios tarpusavyje, mes dažnai netenkame drąsos, matydami, kad kelyje į regimą vienybę trūksta pažangos. Iš tikrųjų kai kas visiškai prarado viltį ir šią vienybę suvokia kaip nepasiekiamą idealą. Kiti netgi nemano, kad vienybė yra būtina jų krikščioniškojo tikėjimo dalis. Melskime šios regimos vienybės dovanos su tvirtu tikėjimu, ištverminga kantrybe ir lūkesčio kupina viltimi, pasitikėdami meilinga Dievo apvaizda. Pats Viešpats meldžiasi už Bažnyčios vienybę ir lydi mus šioje kelionėje. Mes nepražūsime.

Malda

Gailestingasis Dieve, pasimetę ir sugraudinta širdimi

atsigręžiame į Tave.

Įžiebk mumyse vilties dovaną.

Tegul mūsų Bažnyčios viliasi ir siekia vienybės,

kurios Tavo Sūnus meldė savo kančios išvakarėse.

To prašome per Jį, kuris gyvena ir viešpatauja su Tavimi ir Šventąja Dvasia per amžius.

Amen.

 

4 diena

 Pasitikėjimas: nebijokit, tikėkit.

Apd 27, 23–26; Ps 56; Lk 12, 22–34

Apd 27, 23–26

23 Šią naktį man apsireiškė angelas Dievo, kuriam aš priklausau ir tarnauju, 24 ir pranešė: ‘Nebijok, Pauliau! Tu privalai stoti prieš ciesorių. Todėl Dievas tau dovanoja tavo kelionės draugų gyvybes’. 25 Tad, vyrai, drąsiau! Aš tikiu Dievu, kad taip ir įvyks, kaip man pasakyta. 26 Mus išmes į kokią nors salą“.

Meditacija

Šėlstant audrai, Pauliaus padrąsinimas ir viltis buvo priešybė jo bendrakeleivių baimei ir nusivylimui. Mūsų bendras pašaukimas būti Jėzaus Kristaus mokiniais apima prieštaravimo ženklą. Pasaulyje, plėšomame baimių, esame pašaukti būti vilties liudytojais ir pasitikėti mylinčia Dievo apvaizda. Krikščioniškoji patirtis mums rodo, kad Dievas tiesiai rašo ant kreivų linijų, ir mes žinome, jog nepaisant priešingų nuogąstavimų mes nepaskęsime ir nepražūsime. Nes ištikimoji Dievo meilė tęsiasi amžinai.

Malda

Visagali Dieve,

asmeniškai kentėdami šaukiame iš skausmo,

susigūžiame iš baimės išgyvendami ligą, nerimą

ar mylimo žmogaus mirtį.

Išmokyk mus pasitikėti Tavimi.

Tegul Bažnyčios, kurioms priklausome, bus Tavo apvaizdingo rūpinimosi ženklas.

Padaryk mus tikrais savo Sūnaus mokiniais –

Jis mokė mus klausytis Tavo žodžio ir tarnauti vienas kitam.

Pasitikėdami to prašome Tavo Sūnaus vardu

ir Šventosios Dvasios galia.

Amen.

 

5 diena

 Stiprybė: laužyti kelionės duoną.

Apd 27, 33–36; Ps 77; Mk 6, 30–44

Apd 27, 33–36

33 Prieš rytą Paulius paragino visus valgyti, sakydamas: „Šiandien jau keturiolikta diena, kaip jūs laukiate nevalgę, nieko burnoje neturėję. 34 Todėl aš jus prašau valgyti. To reikia jūsų išsigelbėjimui. Nė vienam iš jūsų nenukris nė plaukas nuo galvos!“ 35 Tai pasakęs, jis paėmė duonos, visų akivaizdoje padėkojo Dievui, sulaužė ir pradėjo valgyti. 36 Tuomet visi pralinksmėjo ir ėmėsi valgio.

Meditacija

Pauliaus kvietimas pavalgyti yra laivo keleiviams skirtas raginimas pasistiprinti prieš tai, kas jų laukia. Tai, kad laivo keleiviai priima duoną, rodo pasikeitusią jų nuostatą: sklaidantis nusivylimui jie įgyja drąsos. Panašiai ir Eucharistija, arba Viešpaties vakarienė, suteikia mums maisto kelionei ir iš naujo nukreipia mus į gyvenimą Dieve. Mes sustiprinami. Per duonos laužymą – o tai yra krikščionių bendruomenės ir liturgijos šerdis – mes ugdomi įsipareigoti krikščioniškajai tarnystei. Mes ilgimės tos dienos, kai visi krikščionys galės dalyvauti prie to paties Viešpaties vakarienės stalo ir semtis jėgų iš vienos duonos ir vienos taurės.

 Malda

Mylintis Dieve,

Tavo Sūnus Jėzus Kristus laužė duoną

ir dalijosi taure su savo draugais kančios išvakarėse.

Leisk mums dar labiau suartėti glaudžioje bendrystėje.

Pauliaus ir ankstyvųjų krikščionių pavyzdžiu

suteik mums stiprybės tiesti atjautos, solidarumo ir darnos tiltus.

Šventosios Dvasios galia

to prašome vardan Tavo Sūnaus,

kuris atidavė savo gyvybę, kad mes gyventume.

Amen.

6 diena

 Svetingumas: parodyti ypatingą draugiškumą

Apd 28, 1–2. 7; Ps 46; Lk 14, 12–24

Apd 28, 1–2. 7

1 Išsigelbėję sužinojome, kad sala vadinasi Melitė. Vietos gyventojai su mumis elgėsi labai draugiškai. Užkūrė ugnį ir pakvietė mus visus prie jos, nes lijo ir buvo šalta. 7 Netoli tos vietos buvo vyriausio salos valdininko Publijaus valdos. Jis mus priglaudė ir tris dienas bičiuliškai globojo.

Meditacija

Po jūroje per audrą patirtų traumų ir konfliktų išsilaipinę krantan keleiviai salos gyventojų pasiūlytą konkrečią pagalbą išgyvena kaip ypatingą draugiškumą. Toks draugiškumas yra žmogiškumo rodiklis. Evangelija mus moko, kad rūpindamiesi patekusiais į bėdą mes parodome paties Kristaus meilę (plg. Mt 25, 40). Rodydami meilingą draugiškumą silpniesiems ir visko netekusiems daromės širdimi panašūs į Dievą, kurio širdyje vargšams tenka ypatinga vieta. Svetingai priimti svetimšalius, kilusius iš kitų kultūrų ir tikėjimų, imigrantus ir pabėgėlius, kartu reiškia mylėti patį Kristų, mylėti taip, kaip myli Dievas. Kaip krikščionys esame kviečiami žengti tikėjimo žingsnį ir su Dievo visa apimančia meile eiti net pas tuos, kuriuos mums sunku mylėti.

 Malda

 Našlaičių, našlių ir svetimšalių Dieve,

įliek į mūsų širdis stiprų svetingumo jausmą,

atverk mūsų akis ir širdis tuomet,

kai prašai Tave pamaitinti, aprengti ar aplankyti.

Tegul mūsų Bažnyčios dalyvauja

padėdamos įveikti badą, troškulį ir izoliaciją

ir nugalėdamos kliūtis, trukdančias priimti visus žmones.

To prašome vardan Tavo Sūnaus Jėzaus,

esančio mažiausiuose mūsų broliuose ir seseryse.

Amen.

7 diena

 Atsivertimas: perkeisti mūsų širdis ir mintis.

Apd 28, 3–6; Ps 119, 137–144; Mt 18, 1–6

Apd 28, 3–6

3 Paulius pririnko glėbį sausų šakų ir metė į ugnį. Čia nuo kaitros iš laužo iššoko gyvatė ir įsikirto jam į ranką. 4 Pamatę prikibusią prie rankos gyvatę, gyventojai ėmė vienas kitam kalbėti: „Tas žmogus tikriausiai žmogžudys: išsigelbėjo iš jūros, o keršto deivė vis tiek neduoda jam gyventi“. 5 Tačiau jis nupurtė šliužą į ugnį, nepatirdamas nieko blogo. 6 Gyventojai laukė, kada jis ištins ir kris negyvas. Laukę nesulaukę ir pamatę, kad jam nesidaro nieko blogo, jie pakeitė nuomonę ir ėmė kalbėti, jog jis esąs dievaitis.

Meditacija

Vietiniai žmonės suvokė, kad jų padaryta išvada, jog Paulius esąs žmogžudys, buvo neteisinga, todėl jie pakeitė savo galvoseną. Ypatingas įvykis su gyvate leido salos gyventojams išvysti dalykus naujaip, ir tai veikiausiai parengė juos išgirsti Pauliaus skelbiamą Kristaus žinią. Siekdami krikščionių vienybės ir susitaikinimo mes dažnai patiriame iššūkį iš naujo permąstyti savo požiūrį į kitas tradicijas ar kultūras. Tai reikalauja nuolatinio atsivertimo į Kristų, per kurį Bažnyčios išmoksta nebeįžvelgti kitame grėsmės. Tuomet atmesime menkinantį nusistatymą kitų atžvilgiu ir priartėsime prie vienybės.

Malda

Visagali Dieve,

atsigręžiame į Tave atgailaujančiomis širdimis,

nuoširdžiai ieškodami Tavo tiesos.

Išlaisvink mus nuo netinkamo požiūrio į kitus

ir vesk Bažnyčias didėjančios bendrystės keliu.

Padėk išsivaduoti nuo baimių

ir geriau suprasti vieniems kitus, taip pat tarp mūsų esančius svetimšalius.

To prašome vardan Teisiojo,

Tavo mylimojo Sūnaus Jėzaus Kristaus.

Amen.

8 diena

 Dosnumas: gauti ir duoti 

Apd 28, 8–10; Ps 103, 1–5; Mt 10, 7–8

Apd 28, 8–10

8 Tuo metu Publijaus tėvas buvo susirgęs karštine ir viduriavimu. Paulius užėjo pas jį, pasimeldė, uždėjo ant jo rankas ir išgydė. 9 Po šito įvykio ir kiti salos ligoniai ėjo pas Paulių ir buvo pagydomi. 10 Už tai žmonės mus didžiai gerbė, o išvykstant aprūpino viskuo, ko mums reikėjo.

Meditacija

Šis pasakojimas kupinas gavimo ir davimo: Paulius priima salos gyventojų rodomą ypatingą draugiškumą. Paulius išgydo Publijaus tėvą ir kitus. 276 keleiviai, viską praradę per audrą, apsčiai viskuo aprūpinami. Kaip krikščionys esame kviečiami rodyti ypatingą draugiškumą. Tačiau, kad galėtume duoti, pirmiausia turime mokytis priimti – iš Kristaus ir iš kitų. Daug dažniau negu tai suvokiame, esame gavėjai ir priimame rodomą draugiškumą žmonių, kitokių nei mes. Šie draugiškumo ženklai taip pat atspindi mūsų Viešpaties dosnumą ir gydymą. Būdami Viešpaties pagydyti, esame atsakingi už perdavimą to, ką esame priėmę.

Malda

Dieve, gyvybės Davėjau,

dėkojame Tau už atjaučiančios meilės dovaną,

kuri mus ramina ir stiprina.

Meldžiame, kad mūsų Bažnyčios

būtų visuomet atviros priimti dovanas viena iš kitos.

Suteik mums dosnumo dvasią visų atžvilgiu

drauge keliaujant krikščionių vienybės keliu.

To prašome vardan Tavo Sūnaus,

kuris viešpatauja su Tavimi ir Šventąja Dvasia.

Amen.

Komentarų: 0

(privalomas)
(privalomas, bet nebus skelbiamas)