Pranciškoniškosios Šeimos Karalienės Ikona Rokiškyje nuo 05-13

PRANCIŠKONIŠKOSIOS ŠEIMOS KARALIENĖ

Ikona Regina Familiae Franciscanae (Pranciškoniškosios šeimos Karalienė) buvo sukurta 2018 metais Lietuvoje, rengiantis III Europos pasauliečių pranciškonų ir pranciškoniškojo jaunimo kongresui „Kas mane tiki, iš to vidaus plūs gyvojo vandens srovės“ (Jn 7, 38).

2018 m. kovo 17 d. Medininkuose Pranciškoniškosios šeimos Karalienės ikona buvo pašventinta ir pradėjo savo piligrimystę po Europos OFS ir Jaupra brolijas.

APIE IKONĄ

Kas yra ikona

Ikona yra graikiškas žodis, reiškiantis atvaizdą, portretą. Paprastai tai yra ant medinės lentos, padengtos drobe ir gruntu, nutapytas atvaizdas. Jis tapomas natūraliais, su kiaušinio tryniu sumaišytais pigmentais. Aureolei ir fonui yra naudojami gryno aukso lakšteliai.

Kada gimė ikona

Pirmosios ikonos pasirodė IV-V amžiuje, dar iki Rytų ir Vakarų Bažnyčios skilimo 1054 metais. Ikona Vakarų Bažnyčioje klestėjo iki XIV amžiaus pabaigos. Vėliau, Vakarų Bažnyčioje įsigalėjus kitoms meno kryptims ir stiliams, ikonos reikšmė buvo primiršta. Tačiau XX amžiaus antroje pusėje ikonos vėl buvo prisimintos.

Kam reikalinga ikona

Ikona išreiškia žmogaus troškimą regėti savo Dievą. Dievą, kuris tapo žmogumi. Tai yra priemonė, padedanti tikinčiajam melstis ir gyvai priartėti prie Dievo.

Kokia ikonos prasmė

Senajame Testamente Dievas savo tautai draudė daryti bet kokį Dievo atvaizdą. Viešpaties ikona gimsta Jėzui atėjus į pasaulį – nematomam Dievui prisiėmus žmogišką prigimtį ir tapus vienu iš mūsų. Jėzaus Kristaus ikona yra pirmoji iš visų ikonų. Antroji – Dievo Motinos ikona, nes Marija yra Jėzaus Gimdytoja. Šventųjų ikonos yra Kristaus šventumo atspindžiai. Ikona visada reprezentuoja Kristų ir tuos, kurie yra panašūs į Jį ir amžinai gyvi Jo paslaptyje.

Bažnyčia apie ikonas

Jau keletą dešimtmečių pastebime grįžtantį susidomėjimą Rytų ikonų teologija ir dvasingumu. Tai ženklas, kad auga autentiško krikščioniškojo meno dvasinės kalbos poreikis. Krikščioniškosios ikonos atradimas mums atveria neregimojo Kito žvilgsnį ir leidžia prisiliesti prie dvasinio ir eschatologinio pasaulio tikrovės.

Mūsų seniausioji tradicija, kuria pilnai dalijamės su savo broliais ortodoksais, moko, kad tikėjimui tarnaujanti grožio kalba yra pajėgi pasiekti žmonių širdis ir leisti jiems iš vidaus atpažinti Tą, kurį drįstame atvaizduoti paveiksluose –  Jėzų Kristų, Dievo Sūnų, tapusį žmogumi, tą patį „vakar, šiandien ir per visus amžius“ (Žyd 13, 8).

Kaip skaitydami Šventojo Rašto knygas girdime gyvą Viešpaties žodį, taip kontempliuodami tapytas ikonas regime išganymo slėpinius. Tai, kas vienur išreiškiama rašalu ir popieriumi, kitur, ikonoje, nusakoma įvairiomis spalvomis ir kitomis medžiagomis“ (Šv. Jonas Paulius II, Apaštališkasis laiškas „Duodecimum Saeculum“).

Komentarų: 0

(privalomas)
(privalomas, bet nebus skelbiamas)