Vairuotojų ir keliautojų diena

Rugsėjo 29-oji – Vairuotojų ir keliautojų diena

Nabeel Syed/Unsplash.com nuotr.

Šį sekmadienį Lietuvoje minėsime keliaujančiųjų ir vairuotojų dieną.

Ji minima kasmet paskutinį rugsėjo sekmadienį. Keliaujančiųjų ir vairuotojų dieną 2009-aisiais paskelbė Lietuvos vyskupų konferencija.

Bažnyčiose per Mišias bus meldžiamasi ir prašoma Dievo palaimos globoti visus keliaujančiuosius. Bus laiminami automobiliai.

Septyneri metai sukanka projektui „Saugokime vieni kitus kelyje“. Keliaujančiųjų ir vairuotojų diena – ne vienintelė gražia akcija tapusi šventė, kovai su nelaimėmis keliuose suvienijanti saugaus eismo propaguotojus ir Bažnyčią. Susisiekimo ministerijos, Lietuvos automobilių kelių direkcijos, Lietuvos Katalikų Bažnyčios ir policijos bendri projektai sutraukia gausybę įvairaus amžiaus žmonių, nuo pačių mažiausių iki senjorų.

Vienas iš Kelių eismo taisyklių straipsnių skelbia: „Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu“. Ar eismo kultūra Lietuvoje gerėja? Ar eismo dalyviai vis dažniau pradeda gerbti vieni kitus? Ar vairuotojai ir keleiviai užsisega saugos diržus, vaikai vežami tik specialiose kėdutėse, pėstieji, dviratininkai ir vadeliotojai naudoja atšvaitus, liemenes, žibintus ir kitas saugos priemones su šviesą atspindinčiais elementais? Kartais atrodo, kad tikslaus ir teisingo atsakymo į šiuos klausimus nėra ir būt negali.

Pastebima, kad mažesniuose miesteliuose eismo dalyviai kultūringesni, nes vieni kitus labiau pažįsta, tad vairuotojai atidesni pėstiesiems, pagarbiau elgiasi kelyje vieni kitų atžvilgiu. Mažųjų miestų eismo dalyviai mažiau skuba, ten lėtesnis gyvenimo tempas, mažesni atstumai, tad jaučiamas atidumas, atsargumas keliuose. Mandagumas, dėmesingumas, tarpusavio pagarba, atsargumas – tai pagrindiniai veiksniai, kurie lemia eismo dalyvių kultūrą mūsų keliuose.

Kelias – tikėjimo dalis. Šios dienos pradžią galima kildinti iš biblinio konteksto. Tradicija švęsti Keliaujančiųjų ir vairuotojų dieną atsirado būtent dėl to, kad rugsėjo 29 d. Katalikų Bažnyčia mini Arkangelo Rapolo, keliautojų bei piligrimų gynėjo ir globėjo, dieną. Nors Keliaujančiųjų ir vairuotojų diena buvo pritaikyta šių dienų kontekstui, jos nereikėtų tapatinti tik su švente, per kurią laiminami automobiliai ir atsimenami nelaiminguose atsitikimuose nukentėję žmonės. Šią dieną kviečiama nors trumpam sustoti ir atsiminti dvasinę kelionę žemėje. Juk, pirmiausia, žmogus žemėje yra piligrimas, ir nuo to, kokius žmones, kokius tikslus ir, svarbiausia, kokį kelią jis pasirinks, priklausys visas jo gyvenimas. Taigi keliautojų diena verčia susidėlioti prioritetus, gyvenimiškos kelionės vertybes plačiąja prasme.

Ši diena ir per ją išsakomos maldos gali tapti puikiu atspirties tašku ir pasiklydusiems gyvenimo kelionėse. Malda reikalinga, kad palaikytume vieni kitus, atsimintume, kad gyvenimo kelio paieškos tikrai nėra lengvos, kad tai yra didžiulis iššūkis, kurį padėti įgyvendinti gali tik karštos maldos ir pastangos.

Tačiau vien melstis nepakanka. Maldomis galime prašyti saugoti mus bei artimuosius kelyje, tačiau geri darbai daromi tik žmonių rankomis, tad nelaimių keliuose prevencija turi tapti ne tik tuo besirūpinančių institucijų, bet ir kiekvieno iš mūsų prioritetu bei svarbiausiu tikslu. Saugus eismas – ne vien policijos, Susisiekimo ministerijos ar Lietuvos automobilių kelių direkcijos reikalas. Juk kiekvienas eismo dalyvis, kiekvienas atsidūręs kelyje turi būti pilietiškas. Pilietiškumas nekainuoja labai daug. Didelę reikšmę kelyje turi ir mūsų pačių nusiteikimas bei emocijos, kurias dėl savęs pačių ir kitų saugumo dažnas privalome keisti. Reikia, kad keistųsi mūsų mintys, laikysena kelyje bei vieni kitų supratimas. Jei kiekvienas iš mūsų nors šiek tiek pamėgintume keistis, keistųsi ir mūsų keliai bei pati kelių kultūra. Jei šios priemonės nepadeda keliuose palaikyti tvarkos ir kitų supratimo, vis tiek reikia reaguoti ir nepasiduoti susidūrus su pirmaisiais sunkumais. Jeigu matome, kad kelyje vyksta netvarka – privalome reaguoti kuo skubiau. Visų pirma, pabandykime vairuotoją sudrausminti patys. Jei nepavyksta – kreipkimės į policiją bei kitas atitinkamas institucijas. Kartais žmonės, kurie mato keliuose vykstančias nelaimes ir nusižengimus, bando sudrausminti neatsakingus vairuotojus ir pėsčiuosius, tačiau jiems nepavyksta, jų pastangos ne tik kad nebūna įvertintos, bet dažnai suprantamos kaip kišimasis. Tokiems žmonėms reikia iš širdies pasakyti, kad vis tiek reikia stengtis ir nepasiduoti. Juk jei mes patys vieni kitų nedrausminsime – net ir skiriamos didžiausios lėšos neduos rezultato, o juo labiau ilgalaikio.

Norėdami, kad mūsų vaikai gatvėje būtų saugūs, privalome nuolat skatinti tėvus domėtis saugiu eismu ir, žinoma, saugaus eismo akcijomis. Vaikams galima pasakoti daug, tačiau jei sugrįžę į namus jie matys, kad jų tėvai elgiasi visai priešingai – rezultatas bus lygus nuliui. Turiu pripažinti, kad kuo daugiau kitiems pasakoju apie saugų eismą, tuo atsakingiau ir pats stengiuosi elgtis kelyje, todėl norėčiau palinkėti, kad atsakomybę kelyje kiekvienas jaustume ne tik už save patį, ne tik už savo artimą, bet ir kelyje sutiktą nepažįstamąjį.

Minint šią dieną, prasminga prisiminti Vairuotojų dekalogą:

  1. Nežudyk.
  2. Kelią laikyk žmonių bendrystės, o ne mirtinos žalos priemone
  3. Mandagumas, teisingumas ir protingumas padės tau įveikti nenumatytas situacijas.
  4. Būk gailestingas ir padėk pagalbos reikalingam artimui, ypač avarijos aukai.
  5. Nelaikyk automobilio galios, dominavimo priemone ir proga nusidėti.
  6. Su meile įtikink jaunuolius, ir ne tik juos, nesėsti prie vairo netinkamos būklės.
  7. Paremk eismo avarijų aukų šeimas.
  8. Padėk susitikti kaltiems vairuotojams ir jų aukoms tinkamu metu, kad jie galėtų išgyventi išlaisvinantį atleidimą.
  9. Kelyje saugok silpnesnįjį.
  10. Jausk atsakomybę už kitus.

Kun. teol. lic. Remigijus Gaidys

Marijampolės apskrities policijos kapelionas

Komentarų: 0

(privalomas)
(privalomas, bet nebus skelbiamas)