ŠV. POPIEŽIAUS JONO PAULIAUS GIMIMO 100-SIOS METINĖS

Minint šv. popiežiaus Jono Pauliaus II 100 gimimo metines

Brangieji,

Esam ypatingame laike, kurį galime gyventi ir išgyventi, bei pažinti, kas jame vyksta. Šie metai ypatingi minime šv. Jono Pauliaus II 100-ias metines, kurį girdėjome, matėme, ir nesuklysiu daugelis gali drąsiai tarti „mano popiežius”. Šiomis dienomis daug rodoma, rašoma, dalinamasi apie šv. Joną Paulių II, ir viską taip norisi pamatyti, perskaityti ir nejučiom gimsta noras pasidalinti pačiam apie „savo popiežių”. Mūsų parapija yra tapusi papildomai šv. Jono Pauliaus piligrimų kelio stotele ir nedrąsiai norisi minėti, prisiliesti dar ir dar kartą prie šio nuostabaus Dievo Žmogaus. Duoti liudijimą kitiems per trapu Jo atvaizdą, kuris buvo papuoštas gėlėmis gegužės 18 dieną ir eilėmis, bei prisiminimais mūsų parapijiečių. Kviečiu visus pasidalinti ir pasidžiaugti „savo popiežiumi” šiuose Jo gimimo 100-osiose metinėse.

Dekanas Eimantas

       „ Esu aš su jumis“ lietuviškai tarei.

Marijos žemę puolęs bučiavai.

Kokia malonė iš dangaus,

Sulaukėm svečio mums brangaus.

 

Marijos rožinis – mėgta,  karšta malda,

Gyvenimo sunkumuos stiprino Tave.

Mąstei, galvojai, Jėzum gyvenai

Ir maldą mums papildė „ Šviesos “ slėpiniai.

 

Auksinis rožinis – viešnagės dovana.

Iš Lietuvos pasauliui – rožinio malda.

Šventovėj Aušros Vartų, Šiluvoj

Ir Kryžių Kalne meldeis atgaivoj.

 

Dabar bažnyčioje Tu vėl šalia,

Dekano Eimanto minties galia.

Kol meilė Dievui ir malda širdy,

Šventasis Popiežiau mums liksi atminty.

Ona Seibutienė

2020 m.                                                              Parapijos „ Gyvojo Rožinio“  vadovė

Rokiškis

 

Totus Tuus   ( Šv. Jonui Pauliui II)

Iš dulkės į dulkę.., žmogau…

bet – argi tai Tau?

Tas žemės kelias – kūnui, ne sielai…

Ji  Meilės ilgesiu kyla į Dievą …

Tu –TOTUS TUUS taręs, Jam ir gyvenai,

Su Juo ir esi.. esi…amžinai.

*

Ir su mumis buvai, esi –  tarp mūsų… dėl visų,

Nešėjau Dvasios, amžinų tiesų,

Skelbėjau, žadintojau sąžinės, orumo,

Tiesos – tikrosios laisvės ir gerumo..

Kiek skirta Tau vardų – litanijų, maldų gausoj,

Kiek dar neišsakytų  žemiškoj kalboj —

Nes Tu – erdvė plati, neišmatuojama gelmė,

Mums, esantiems ir būsiantiems, nesenkanti versmė.

Pasauliui išmintim, įžvalgumu kelius nušvietęs,

Tikėjimui, gerumui, meilei kvietęs,

Prigludęs prie Mieliausios Motinos širdies

Nesyk išgelbėtas nuo tykančios žūties…,

Tu tebesi Šviesos slėpiniuose.  Šviesoj  Tavos minties

Mes einame ir eisim prie Tavęs

paguodos, užtarimo ir vilties.

Dėkingi Viešpačiui, kad žemėje turėjome Tave,

Ir visad turim – mūsų Šventąjį, mūs užtarėją Danguje…

 

Iš atsiminimų…

1993 09 07

…Menu, kaip laiminai minias Kryžių kalne,

Sustiprinai pernakt sužvarbusius, pakėlei ir mane…

Griaustiniui dundant skristi pakilai,

Audra prapliupo – mistiški ženklai…

2005 04 02

…O tą nelemtą vakarą saulėlydis baugus –

Kaip niekad ryškiai degantis dangus —

Žinia atėjo – sukrėtė žinia –

Dangus liepsnojo, vėrėsi, priimdamas Tave…

Dabar

…100 metų… Bažnyčios mūsų prieblanda jauki,

Delnai tavi, sudėti maldai, žvilgsnis, šypsena rami…

Tarsi kalbi, žvelgi … iš smėlio — ne į dulkę Tu –

Vis gyvas man. Ramu ir gera –  su Tavim kartu…

 

Dėkoju už malonę  gyvą  Jį pažinti, Jį regėti,

Ir visada – Jį, Šventąjį, mylėti— nes Jis – versmė, gelmė…

                                                                          Parapijietė  Zita Stalauskienė

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *