IŠ KELIONĖS Į ŠILUVĄ

Kai keliavom Šiluvon,
Mintys sukosi galvoj.
Ką matysim, ką regėsim,
Gal ir atlaidus laimėsim.

Kaukė, lėkė autobusas,
Pilnas meilės ir maldų.
Mes tikėjom, kad Marija
Saugos mus nuo negandų.

Pagaliau linksmi išlipom
Šventoj žemėj Šiluvos.
Mes skubėjom į koplyčią,
Paklausyt akatistos.

Mums iš laimės galva svaigo
Nuo giesmių ir smilkalų.
Širdys degė ir liepsnojo,
Pilnos dvasios reikalų.

Prie paveikslo stebuklingo,
Prie Marijos Šiluvos
Šliaužėm keliais ir maldavom
Užtarimo dovanos.

Šventos Mišios, auka aikštėj
Su procesija bendra.
Mišios baigės Švento Tėvo
Pauliaus Antrojo malda.

Kai prieš dvidešimtį metų,
Paulius lankės Lietuvoj,
Įrašyti tuomet žodžiai
Vėl skambėjo Šiluvoj.

Šventovėj visos programos
Baigti negalėjom,
Tytuvėnus, Kryžių Kalną
Aplankyt norėjom.

Bevažiuojant Kryžių Kalnan
Stebuklą regėjom –
Su dvasiškiais jaunimėlis
Į Šiluvą ėjo.

Tūkstantinę jų koloną
Gerbdami sustojom.
Su šypsena mums mojavo,
Mes jiems visi plojom.

Kokia laimė, koks gerumas,
Širdys suspurdėjo,
Į jaunimą mums bežiūrint,
Ašaros riedėjo.

Už malones mes malda
Dėkojam Aukščiausiam,
Už pagalbą kelyje –
Mergelei Švenčiausiai.

O Marija Šiluvos,
Laimink mus be paliovos
ir užtark prieš savo Sūnų,
Tegu sielos ramios būna.

ONA SEIBUTIENĖ
2013 09 07