Kuo mano ausis prastesnė už močiutės darželį? 
„Paauglystėje prasidūriau ausį ir įsivėriau kryželį. Šiaip sau. Paskui – kad priklausiau ateitininkams. Mano močiutei tai labai nepatiko, bet aš nemačiau nieko bloga. O kaip jie kaime prie namo atgimimo metais pasistatė kryžių!? Visi mato, kad jie tikintys. Ir aš dabar nešioju kryželį ausyje, kad liudyčiau tikėjimą. Kuo mano ausis prastesnė už močiutės darželį?“
Laura, 17 m.
Kryželį užsikabinu prieš egzaminą
„Tai tik papuošalas. Gal dar apsaugo nuo pikto. Čia mano Pirmosios Komunijos kryželis, aš jį užsikabinu, kai einu į egzaminą. Tikiu, kad apsaugo“.
Jurgita, 21 m.
Išsitatuiravau inkarą ir kryžių, bet per kelis mėnesius nusitrins…
„Šiaip aš nelabai tikiu, bet man patinka nešioti kryželį. Aš jį ir ant rankos vasarą stovykloje išsitatuiravau. Bet per kelis mėnesius nusitrins… Dar ir inkarą, bet nežinau tiksliai ką tai reiškia, girdėjau, kad tai kažką simbolizuoja Bažnyčioje. Man kryžius yra simbolis žmogaus, kuris viską atidavė dėl kitų“.
Mantas, 19 m.
Kartais su kryžiumi taip apsiprantame, kad jis tampa vos ne vienu iš paauksuotų Zodiako ženklų. Iš tiesų kryžius – mirtį primenantis ženklas. Ir ne šiaip sau mirtį, o mirties bausmę. Jei ne prisikėlimas, Jėzus būtų likęs tik vienu iš daugelio nuteistų myriop ir prikaltų prie kryžiaus (viduramžiais – pakartų, paskui nušautų, uždususių dujų kameroje ar mirusių elektros kėdėje). Viską apvertė aukštyn kojom tuščias kapas – kryžius tapo ne tik mirties, bet ir pergalės prieš mirtį simboliu. Vis dėlto pirmiesiems krikščionims pasirinkti kryžių kaip naujosios religijos simbolį buvo pernelyg kraupu. Todėl ilgai jie vieni kitus (vieni kitų kapus) atpažindavo iš žuvytės ar inkaro ženklo.
Dabar kryžių pilna visur, kartais tai atrodo pasenęs reikalas, kaip tie apsamanoję Kryžių kalno kryžiai. Kartais – turto išraiška, kartais – nekokio skonio: gariūniniai plastmasiukai ant grandinėlės. Bet galiausiai kad ir kur tas kryžius būtų – ausyje, ant rankos ar po kaklu, – pakabintas mažas medinukas – tai Kristaus, mirusio ir prisikėlusio, ženklas. Garantas, kad Dievas su mumis net mūsų kančioje. Nors kartais to nežinome ar netikime.
1984 m. popiežius Jonas Paulius II per Velykas padovanojo jaunimui didelį, iš dviejų paprastų lentų sukaltą kryžių, kuris tapo pasaulio jaunimo dienų simboliu ir palydovu. Dabar, laukiant 2005-ųjų metų Pasaulio jaunimo dienų Kiolne, šis Kryžius keliauja per visas Europos šalis. O šį rudenį – po Lietuvą. Kartu su kryžiumi po pasaulį „keliauja“ ir Marijos ikona, kuri mums kalba apie paprastą tikėjimo keliu ėjusią moterį. Stovėjusią po kryžiumi. Žmogų, kaip mes.