Paskutinį birželio savaitgalį Kaune vyko didžiausias renginys tikinčiam jaunimui – Lietuvos Jaunimo Dienos
„Jus aš draugais vadinu”, kuriame dalyvavo apie septynis tūkstančius jaunų žmonių iš visos Lietuvos.
Penktadienį, renginio atidarymo metu, atvykusius sveikino vyskupai, grupė „Chebra”, šokio teatras „Aura“, grupė „Thundertales“, Linas Adomaitis, kunigų grupė „Sacerdos“. Kauno miesto savivaldybės mero padėjėjas Zenonas Abramavičius ir Kauno miesto savivaldybės tarybos narė bei jaunimo reikalų tarybos pirmininkė Gintarė Skaistė. Z. Abramavičius perskaitė Kauno mero Andriaus Kupčinsko sveikinimą. Buvo perduotas simbolinis miesto raktas su linkėjimu, kad jis atrakintų visas sunkiai atsiveriančias duris į tikėjimą. Kulminacija tapo procesija su Švenčiausiuoju – tūkstantinė minia patraukė per miestą „Žalgirio” arenos link. Jėzus pasiliko arenos amfiteatre laukti pas Jį ateinančių, norinčių susitikti adoracijoje.
Šeštadienis prasidėjo Šv. Mišiomis, pusryčiais, ryto malda ir katecheze skirtingose Kauno parapijose. Katechezei vadovavęs kunigas dar kartą priminė, kad Dievas kalba tyliai ir norėdami Jį išgirsti patys privalome nutilti. Kad ir kaip būtų sudėtinga nutilti gyvenant triukšmingame pasaulyje, tačiau reikia nenustoti stengtis ir ieškoti tokių vietų, kur nepasiekia triukšmas. Neįtikėtina, bet net didmiestyje tikrai yra tokių vietų! 🙂
Po pietų vyko teminiai užsiėmimai įvairiose miesto vietose. Užsiėmimų buvo virš keturiasdešimties, tad rinktis tikrai buvo iš ko. Pats dalyvavau teatrinėje improvizacijoje „Žodis regi tave”, kurioje aktorė Dalia Michelevičiūtė, padedant vokalistei ir klarnetistui, parodė nuostabų Dievo laiško žmonėms grožį ir tai, kad kas priima jį, pamiršta liūdną, niūrų gyvenimą, o atranda daugybę nuostabiausių spalvų ir garsų, daug daugiau, nei jau yra aprašyta įvairiuose vadovėliuose.
Po to vyko susitaikinimo pamaldos „Žalgirio” arenoje. O vakaras atnešė didžiulį, nuostabų, džiaugsmo kupiną koncertą: džiaugtis Kristuje padėjo grupė „Trinity” iš Olandijos ir LJD šlovinimo choras su instrumentiniu pritarimu, kuriam dirigavo Jeronimas Serebrinskas. Įsilinksminusi minia sugebėjo greit nurimti ir nutilti, kai į areną buvo įneštas Švenčiausiasis Sakramentas – visi arenoje esantieji suklupo ant kelių. Tyla ir ramybė. Nors koncerto pabaigoje dar tebeskambėjo kelios pabaigos giesmės, dalyviai pradėjo skirstytis po nakvynės vietas, stengdamiesi išlikti toje ką tik buvusioje rimtyje, ramybėje ir artume su Jėzumi. Tikrai nesinorėjo niekur eiti, taip gera buvo.
Sekmadienį pilna „Žalgirio” arena jaunimo ir jaunimui prijaučiančio vyresnio jaunimo meldėsi Rožinio maldą. Rožinis – kun. Mindaugo Kučinsko žodžiais – „virvelė į Dangų”. O ši „virvelė į Dangų” šįkart buvo visai kitokia – ji buvo gyva visomis prasmėmis. Geriau vieną kartą pamatyti, nei tūkstantį išgirsti. Kiekvienai „Sveika, Marija…” užsižiebdavo karoliukas, kurį galėjai matyti iš bet kurio arenos kampo (karoliuką uždegdavo tas, kuris jį rūpestingai laikė. Jausmas buvo toks, tarsi pats tą karoliuką laikytum ir jį savo malda uždegti galėtum). Maldą vesti padėję vaikinas, mergina, šeima dar kartą padėjo parodyti šios maldos grožį ir gylį, kaip joje išgyventi bendrystę ir kad visai nėra reikalo skubėti kuo greičiau „atkalbėti” visas Rožinio maldas. Ramybėje ir įsiklausyme į kiekvieną tariamą „Sveika, Marija…” jaunimas tikrai nenuobodžiavo.
Po šios maldos vyko Šventosios Mišios, kurias tiesiogiai transliavo LRT televizija, tad bent akies kampu, kas ten vyko, galėjo pamatyti visi Lietuvos gyventojai, turintieji televizorių. 🙂
Trys dienos prabėgo tarsi trys valandos. Norėjosi dar, bet nebuvo liūdna išvažiuoti dėl LJD uždarymo metu pasakytų apaštalinio nuncijaus Lietuvai arkivyskupo Luigi Bonazzi žodžių, kad „Lietuvos Jaunimo Dienos prasideda! Iš tiesų, ne baigėsi, o tik prasideda”. Ir tikrai. Juk tai buvo laikas, kai galima buvo įsitikinti, kad jaunas tikintis žmogus nėra tik teorija ir pasisemti naujų jėgų grįžus į savas parapijas likti Jėzaus draugu ir Jo sekėju.
Vytautas Rakauskas