GYVOJO ROŽINIO KONGRESAS

Bendra 2 comments

Visą rūpestį atidaviau Dievui ir mintyse nuolat kartojau: ,,Jėzau, pasitikiu Tavimi“. Ir stebuklai iš tiesų vyko. Pasak Panevėžio vyskupijos Gyvojo rožinio vadovės Nijolės Gylienės ir kitų svečių, kongresas praėjo puikiai.
Džiaugiuosi, kad buvome vieningi ne tik maldoje, bet ir darbuose. Nors mūsų maldininkės dauguma garbingo amžiaus, bet noriai pynė vainikus, švarino aplinką, ruošė maistą agapei, padėjo patarimais. Už paramą maistu esame dėkingi AB „Rokiškio sūris“, verslininkams V. ir P. Blažiams, už gėles ir medelį – Rokiškio medelyno darbuotojams. Jų padovanotą ąžuoliuką kongresui atminti pasodinome bažnyčios šventoriuje. Ačiū miesto seniūnijai, kuri parūpino stalų ir suolų. Šiam kongresui pasiruošti padėjo visos tarnybos, kurių prašėme. Už tvarkos palaikymą ypatingai dėkojame policijos darbuotojams, kurie maloniai stebino mandagumu ir paslaugumu, taip pat greitosios medicininės pagalbos darbuotojams, budėjusiems prie bažnyčios. Viskas vyko pagal Dievo valią. Mes norėjome šį renginį padaryti įspūdingą ir dvasingą, visi galvojome, kaip sukurti ,,Džiaugsmo slėpinius,, bažnyčios šventoriuje. Ne vieną kartą diskutavome, mąstėme. Ir čia Dievas iš dangaus nuleido mums angelą- klieriką Ernestą, meniškos sielos žmogų, kuris įgyvendino visus mūsų norus. Dirbo daug ne tik protu, išmintimi, bet ir fiziškai. Išpuošė bažnyčią,- tarp nuleistų juostų ir vainikų aukštai įterpė savo sukurtą rožančių iš kankorėžių, kaip šventės akcentą. Tai jo išmąstyti šventoriuje ,,Džiaugsmo slėpiniai,, ir akiai paganyti ir širdimi pamąstyti. Šeštadienį pats klierikas Ernestas Želvys iškilmingai vadovavo rožančiaus maldai. Jo dvasingų mąstymų žodžiai palietė ne vieno širdį, kai kurių akyse matėsi ašaros.
Po apeigų bažnyčioje tūkstantinė minia pajudėjo į Rokiškio dvarą. Čia svetingai pasitiko šventiškai pasipuošęs ,, grafas,, su ,,poniomis,, .Mus priėmė, kaip tikrus svečius. Čia mes buvome paruošę svečiams ir devyniems dekanatams stalus su rėmėjų vaišėmis. Miesto seniūnijos dėka, pavargę dalyviai galėjo sėdėti. Pasistiprinę aplankėme muziejų.
O muzikantų gausybė, net trys kolektyvai: „Saulala” , „Bočiai” , Jūžintų kapela. Visi geranoriškai mus linksmino. Džiaugėmės, kad iki renginio pabaigos su mumis rately sukosi ir Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas.
Kaip aš jaučiausi laiminga, matydama visus besišypsančius, užmiršusius savo vargus ir bėdas bei silpstančią sveikatą. Mus visus maloniai šildė ne tik saulutė iš dangaus, bet ir mus suvienijusi Dievo Meilė. Ačiū Dievui ir jums mielieji už gerumą ir palaikymą.
Ona Seibutienė
Rokiškio dekanato „Gyvojo rožinio” vadovė

Visą rūpestį atidaviau Dievui ir mintyse nuolat kartojau: ,,Jėzau, pasitikiu Tavimi“. Ir stebuklai iš tiesų vyko. Pasak Panevėžio vyskupijos Gyvojo rožinio vadovės Nijolės Gylienės ir kitų svečių, kongresas praėjo puikiai.
Džiaugiuosi, kad buvome vieningi ne tik maldoje, bet ir darbuose. Nors mūsų maldininkės dauguma garbingo amžiaus, bet noriai pynė vainikus, švarino aplinką, ruošė maistą agapei, padėjo patarimais. Už paramą maistu esame dėkingi AB „Rokiškio sūris“, verslininkams V. ir P. Blažiams, už gėles ir medelį – Rokiškio medelyno darbuotojams. Jų padovanotą ąžuoliuką kongresui atminti pasodinome bažnyčios šventoriuje. Ačiū miesto seniūnijai, kuri parūpino stalų ir suolų. Šiam kongresui pasiruošti padėjo visos tarnybos, kurių prašėme. Už tvarkos palaikymą ypatingai dėkojame policijos darbuotojams, kurie maloniai stebino mandagumu ir paslaugumu, taip pat greitosios medicininės pagalbos darbuotojams, budėjusiems prie bažnyčios. Viskas vyko pagal Dievo valią. Mes norėjome šį renginį padaryti įspūdingą ir dvasingą, visi galvojome, kaip sukurti ,,Džiaugsmo slėpinius,, bažnyčios šventoriuje. Ne vieną kartą diskutavome, mąstėme. Ir čia Dievas iš dangaus nuleido mums angelą- klieriką Ernestą, meniškos sielos žmogų, kuris įgyvendino visus mūsų norus. Dirbo daug ne tik protu, išmintimi, bet ir fiziškai. Išpuošė bažnyčią,- tarp nuleistų juostų ir vainikų aukštai įterpė savo sukurtą rožančių iš kankorėžių, kaip šventės akcentą. Tai jo išmąstyti šventoriuje ,,Džiaugsmo slėpiniai,, ir akiai paganyti ir širdimi pamąstyti. Šeštadienį pats klierikas Ernestas Želvys iškilmingai vadovavo rožančiaus maldai. Jo dvasingų mąstymų žodžiai palietė ne vieno širdį, kai kurių akyse matėsi ašaros.
Po apeigų bažnyčioje tūkstantinė minia pajudėjo į Rokiškio dvarą. Čia svetingai pasitiko šventiškai pasipuošęs ,, grafas,, su ,,poniomis,, .Mus priėmė, kaip tikrus svečius. Čia mes buvome paruošę svečiams ir devyniems dekanatams stalus su rėmėjų vaišėmis. Miesto seniūnijos dėka, pavargę dalyviai galėjo sėdėti. Pasistiprinę aplankėme muziejų.
O muzikantų gausybė, net trys kolektyvai: „Saulala” , „Bočiai” , Jūžintų kapela. Visi geranoriškai mus linksmino. Džiaugėmės, kad iki renginio pabaigos su mumis rately sukosi ir Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas.
Kaip aš jaučiausi laiminga, matydama visus besišypsančius, užmiršusius savo vargus ir bėdas bei silpstančią sveikatą. Mus visus maloniai šildė ne tik saulutė iš dangaus, bet ir mus suvienijusi Dievo Meilė. Ačiū Dievui ir jums mielieji už gerumą ir palaikymą.
Ona Seibutienė
Rokiškio dekanato „Gyvojo rožinio” vadovė

VISKAS ĮMANOMA, JEI TIKIME

Rokiškis: Rokiškio Šventojo apaštalo evangelisto Mato parapija. Jos Bažnyčia didinga ir traukiantį akį. Dievas visada žmogų veda ten, kur gyvenimas ir meilė pulsuoja. Todėl tikiu, kad mūsų gerojo ganytojo, vyskupo Jono Kaunecko sprendimas paskirti mane, klieriką Ernestą Želvį, į šią nuostabią parapiją, buvo ne šiaip sau padarytas, bet kartu su Šventąja Dvasia, kad patirčiau daug meilės ir pažinčiau dar nuostabesnį laiką.
Atvykimas: Rokiškis nėra jau toks paprastas miestas, nes ši gyvenvietė, o ypač miesto gatvės, naujam atvykėliui nebuvo lengvos. Tačiau Dievas neapleido. Priešakyje policijos mašina ir patruliuojantys pareigūnai. Suvokiu, kad be jų pagalbos, bažnyčios lengvai nepasieksiu. Sprendimas aiškus, jog turiu prašyti pagalbos. Buvau nustebintas! Dar nebuvau niekada sutikęs tokių malonių pareigūnų. Jie man ne tik aiškiai nupasakojo kelią link tikslo, bet ir siūlėsi padėti, kartu sekti jiems iš paskos ir nuvesti ten, kur turiu būti. Dėkui jiems, bet tikriausiai tai priklauso nuo to, kokia yra jų pačių bendrystė policijos būstinėje. Tikiu, kad ten dvelkia žmogiškumas ir meilė artimui. Ačiū komisarui, kuris sukuria savo bendruomenėje tikrą , nesuvaidintą krikščionišką meilę.
Pastoracinis laikas: atvykęs į parapiją buvau dar maloniau sutiktas ir nustebintas rūpestingojo šios Bažnyčios klebono, kanauninko V. V. Cukuro. Jo tėviškumas, pamokymai, parodytas dėmesingumas skatino mane būti laimingu ir atsiduoti šios parapijos veiklai. Labiausiai man įstrigo gerbiamo klebono sveikas ir natūralus humoro jausmas. Jaučiausi kaip sūnus, kuriam tėvas leido veikti ir gyventi taip, jog nesijausčiau vienišas. Malkų skaldymas ir nešimas į pašiūrę kartu su parapijiečiais leido dar labiau įsijausti į tikrą parapijiečių veiklą. Nuostabus metas, kai visi draugiškai ir išvien gyvena ir bendrystėje jaučiasi laimingi. Todėl skiriu savo eiles, kurias parašiau pagautas noro dėkoti klebonui V. V. Cukurui:
Vakar… šiandien ir rytoj
Visi vadins jus didžiu žmogum,
Nes jūs esate daug daugiau,
Nei Jūsų vardas žemėj šioj.

Štai ką reiškia eiti ir mylėti.
Ir ne bet kaip tai daryti,
O širdimi ir meile,
Ko labiausiai mums ir stinga.

Te Jūsų meilė žmogui
Būna laimės raktas kasdienybėj,
Te Jūsų gerumu alsuojanti širdis
Būna pavyzdys visiems kitiems.

Kitas momentas: bendras Eucharistijos šventimas. Nuoširdus ir paprastas, leidžiantis
kiekvienam tikinčiajam jaustis, jog visi yra čia laukiami ir už visus meldžiamasi. Likau sužavėtas parapijos jaunimu, kuris noriai jungiasi į parapijos gyvenimą. Paprastas pakvietimas pagalbai visada būdavo išgirstas… Dėkui jiems!
Dar kitas momentas: Panevėžio vyskupijos Gyvojo Rožinio narių kongresas, kuris būtent šiais metais ir įvyko Rokiškio dekanato centre, Rokiškyje. Uolios ir pamaldžios Rokiškio Gyvojo rožinio narės leido suprasti ir pajausti, kad kongresas čia bus nuostabus. Jos degte degė noru padaryti ne tik savo miestui šventę, bet ir visai vyskupijai bei atvykstantiems svečiams iš kitų vyskupijų. Visą savaitę vyko kruopštus pasirengimas. Nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro buvo mąstoma, kaip ir ką gražaus sugalvoti, kuo nustebinti atvykusiuosius į šią šventę, į 7-ąjį Gyvojo rožinio kongresą. Veiklioji Rokiškio Gyvojo Rožinio vadovė Onutė Seibutienė, negailėdama nei jėgų, nei sveikatos, ištisas 24 valandas paskendusi maldoje už šios šventės organizavimą, leido man suprasti, jog žmonėms reikia Dievo, reikia Švč. Mergelės Marijos, reikia žmogui būti žmogumi. Niekuo neatsilikdamas parapijos klebonas V. Cukuras, pastoviai būdavo šalia: tiek parama finansais, niekam negailėjo, kam reikėjo, tam buvo iškart suteikiama pagalba, tiek savo nuoširdžiais pasakojimais, kai atrodydavo, kad esam išvargę, tiek vaišėmis. Dėkui, nes tai žmogų skatina dar daugiau aukotis dėl savo bendruomenės.
Padėka: mano akimis žiūrint, atrodo, padarėme viską, kad visi atvykusieji išvyktų pakylėti, pilni Švč. Mergelės Marijos šviesos, apglėbti ir sustiprinti mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus. Padėka iš mano širdies tebus kiekvienam skirta, nes kiekvieno buvimas tądien mane patį stiprino ir augino manyje dar gilesnį tikėjimą ir atsidavimą tarnauti visiems ir dėl visų. Ypač dėkoju Dievui, kuris taip gražiai sutvarko mano gyvenimo kelius – mane patį stebina Dievo meilė man, nes jaučiu kasdien, kaip augu ir trokštu dar daugiau dirbti ir gyventi dėl Žmogaus. Taip pat dėkoju Vyskupui Jonui Kauneckui už Jo paprastumą ir padrąsinimus, už grūdinimą naujiems iššūkiams. Be galo didelį džiaugsmo ir padėkos pliūpsnį reiškiu parapijos klebonui kanauninkui V. V. Cukurui už parodytą dėmesingumą, tėvišką meilę ir tyrą juoką – Jūs man būsite pavyzdys visame kame. Taip pat dėkoju vyskupijos Gyvojo Rožinio vadovei Nijolei Gylienei, Rokiškio Gyvojo Rožinio vadovei Onutei Seibutienei, Rokiškio parapijos vikarui kunigui Audriui Voguliui, laikinam ėjusiam pareigas kunigui Vitalijui Kodžiui ir visiems Rokiškio tikintiesiems. Ačiū visiems už maldas, kuriomis esu gyvas. Telaimina Dievas Jus visus, o Švč. Mergelė Marija tebus ta kelrodė žvaigždė, rodanti kelią į Meilę savo Sūnų Jėzų Kristų.

Pagarbiai maldoje už Jus – klierikas Ernestas Želvys.

Tęsti skaitymą