Turime naują Panevėžio vyskupą ordinarą
Lionginas Virbalas SJ gimė 1961 m. liepos 6 d. Biržuose katalikiškoje šeimoje. 1979 m. baigęs Biržų 2-ąją vidurinę mokyklą (dabar – Biržų „Aušros“ vidurinė mokykla), du metus studijavo Vilniaus inžineriniame statybos institute (šiuo metu Vilniaus Gedimino technikos universitetas).
1981–1983 m. atliko karinę tarnybą sovietinėje armijoje. 1983 m. stojo į Tarpdiecezinę Kauno kunigų seminariją, bet dėl sovietinės valdžios trukdymo, seminarijos vadovybė jo negalėjo priimti. Daugiau kaip du metus dirbo zakristijonu Linkmenyse (Ignalinos raj.) ir studijavo filosofiją bei teologiją pogrindinėje kunigų seminarijoje.
1986 m. buvo priimtas į Kunigų seminariją, o 1989 m. įstojo į Jėzaus Draugiją. Naujokyną atliko tęsdamas studijas seminarijoje, nes tuo metu vienuolijos dar negalėjo veikti viešai.
1991 m. gegužės 30 d. buvo įšventintas kunigu ir išvyko į Romą tolesnėms studijoms. Studijavo dvasingumo teologiją Popiežiškajame Grigaliaus universitete Romoje, o 1994 m. gavo teologijos licenciato laipsnį. Studijų metais bendradarbiavo Vatikano radijuje.
Nuo 1994 m. metus laiko dirbo jėzuitų naujokų vadovo padėjėju Austrijoje ir lankė Šventojo Rašto egzegezės paskaitas Insbruko universiteto Katalikų teologijos fakultete.
1995–1997 m. buvo Kauno jėzuitų namų vyresnysis ir Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčios rektorius, dėstė Kauno kunigų seminarijoje.
1997 m. išvyko į Salamanką (Ispanija), kur atliko baigiamąją jėzuitų ugdymo programą. 2003 m. davė galutinius įžadus Jėzaus Draugijoje.
1998–2005 ir 2008–2010 m. buvo Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčios rektorius, 1998–2005 m. Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje dėstė dvasingumo teologiją.
2005–2008 m. dirbo Lietuvos Vyskupų Konferencijos Generalinio sekretoriaus padėjėju. 2009 m. paskirtas koordinuoti „Liturginių valandų“ vertimą į lietuvių kalbą.
Buvo „Bažnyčios žinių“ redakcinės komisijos, Vilniaus arkivyskupijos kunigų tarybos ir Visuotinės Lietuvių enciklopedijos mokslinės redakcinės tarybos narys.
Nuo 2010 m. Popiežiškosios Rusų kolegijos Romoje rektorius.
2005 m. apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu.
Be gimtosios lietuvių dar moka italų, ispanų, rusų ir vokiečių kalbas. Yra išvertęs ir parengęs keletą knygų, bendradarbiauja katalikiškoje žiniasklaidoje.
Lietuvos Vyskupų Konferencijos sekretoriatas
Mielieji Panevėžio vyskupijos katalikai, visi geros valios Aukštaitijos žmonės,
popiežiaus Pranciškaus paskirtas Panevėžio vyskupu, grįžtu į savo gimtąjį kraštą kaip ganytojas. Suprantu, kokios atsakingos šios pareigos, ir žinau, kiek daug tikitės iš vyskupo. Jei pasakysiu, kad nesijaučiu vertas šio paskyrimo, tikriausiai nuskambės kaip standartinė frazė, bet nebijau jos pakartoti, nes tai yra tiesa. Vis dėlto tapau kunigu, kad tarnaučiau ten, kur būsiu šaukiamas. Todėl priimu naują užduotį, pasitikėdamas Dievu, kuris pats nepaliauja vadovavęs savo Bažnyčiai, o taip pat jūsų malda ir geranorišku bendradarbiavimu. Dievas vėl siunčia mane dalytis tikėjimu, stiprinti jį žodžiu, Viešpaties slėpinių šventimu, veikliu atidumu stokojantiems. Kristus – žmogumi tapęs Dievo Sūnus – nesudvejojo atiduodamas savo gyvybę už visus žmones, o garbingai prisikėlęs toliau pasilieka su mumis ir veda pas Tėvą. Nepaliauja žavėti Jo gailestingumas, artumas kiekvienam sutiktajam – ir tiems, kurie buvo kitų atstumti.
Kai prieš daugelį metų pravėriau kunigų seminarijos duris, mūsų Tėvynė gyveno visiškai kitokiomis sąlygomis. Tuomet nesitikėjau, kad teks studijuoti, dirbti ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Žvelgdamas į praeitį, galiu paliudyti, kad Dievas nuolat vedė ir globojo. Neįkainojama Viešpaties dovana buvo iš tėvų gautas tikėjimas, šviesus sutiktų kunigų pavyzdys, dvasinio gyvenimo ir sielovados patirtis Jėzaus Draugijoje. Džiaugiuosi, kad ta patirtimi, kurią Dievas leido sukaupti per kunigystės metus, galėsiu dalytis, ją skleisti tarp man artimų ir brangių Aukštaitijos žmonių.
Tai, kuo džiaugiamės šiandien, turime visų, dirbusių anksčiau, dėka. Tarp daugelio garbingų Panevėžio vyskupijos žmonių prisimenu jos pirmąjį ganytoją vyskupą Kazimierą Paltaroką, Dievo tarną kun. Alfonsą Lipniūną, kurio paskelbimo palaimintuoju meldžiame. Paskirtas į Panevėžio vyskupiją, nuoširdžiai dėkoju vyskupui emeritui Juozui Preikšui, kuris prisiėmė atsakomybę už Bažnyčią permainų metais ir toliau ją lydi savo malda bei auka. Reiškiu gilią pagarbą ir nuoširdų dėkingumą vyskupui Jonui Kauneckui, daugiau kaip dešimtmetį su didžiuliu uolumu, atsidavimu ir pasiaukojimu vadovavusiam vyskupijai. Pagal Bažnyčios nustatytą tvarką jis perduoda savo pareigas, bet ir toliau malda, prasmingu žodžiu ir gyvenimo liudijimu bus mums visiems pavyzdys bei autoritetas.
Mielieji kunigai, jūs – pirmieji ir artimiausi vyskupo bendradarbiai – nešate dienos ir kaitros naštą Viešpaties vynuogyne, esate arčiausiai besidžiaugiančių ar liūdinčių savo parapijų žmonių. Sveikinu kiekvieną jūsų ir meldžiu Viešpatį, kad visi drauge galėtume sėkmingai skelbti Jo Gerąją Naujieną. Nuoširdžiai sveikinu vienuolius ir vienuoles, linkėdamas, kad plėstųsi vyskupijoje šaknis įleidusios jūsų bendruomenės, liudydamos tokį svarbų ir nepamainomą pašaukimą Bažnyčioje.
Kreipiuosi į visus jus, mieli tikintieji. Bažnyčia esame mes visi, gavę laimę pažinti Dievą, patyrę Kristaus meilę ir paliesti Šventosios Dvasios. Tikėjimas atveria platų akiratį, žadina troškimą šlovinti Kūrėją, o taip pat teikia drąsos imtis atsakomybės, aktyviai įsitraukti į visuomenės gyvenimą ir nenuleisti rankų, jei sutinkame negerovių ir sunkumų. Tikėjimo šviesa tepadeda tau, jaunime, ypač šiomis dienomis, kai nemažai jaunų žmonių renkasi ateities kelią.
Kaip vyskupas, pirmiausia esu siunčiamas pas katalikus, bet noriu, kad bičiuliški ryšiai sietų su visais. Sveikinu vyskupijos teritorijoje esančių savivaldybių merus, tarybų narius, visus savivaldybių ir seniūnijų darbuotojus. Esu pasirengęs vaisingai bendradarbiauti, kad kiekvienas savitu būdu prisidėtume kurdami teisingą, dorą visuomenę, kurioje kiekvienas žmogus jaustųsi išgirstas ir reikalingas.
Prisimenu taip pat ir tuos, kurie yra kilę iš Panevėžio vyskupijos. Nors dėl įvairių aplinkybių dabar gyvenate kitur, visi esate brangūs ir laukiami.
Stovėjau Šv. Petro aikštėje, kai ką tik išrinktas popiežius Pranciškus kreipėsi į susirinkusiuosius, sakydamas: dabar pradedame kelionę – vyskupas ir Dievo tauta.“ Pasinaudodamas Šventojo Tėvo žodžiais, į tokią kelionę kviečiu visus Panevėžio vyskupijos tikinčiuosius. Susivieniję su Kristumi, kaip ragino apaštalas Paulius, jau dabar pradėkime ją malda vienų už kitus: jūs melskitės už vyskupą, o aš – už jus, ypač tuos, kurie patiriate įvairių išbandymų, sunkumų, jaučiatės vieniši. Savo vyskupiška tarnyste noriu būti arti jūsų visų.
Teužtaria mus vyskupijos globėjas šventasis Kazimieras.
Krekenavoje mylima ir gerbiama Dievo Motina Marija tepadeda sekti Jos Sūnumi Jėzumi.
Lionginas Virbalas, Paskirtasis Panevėžio vyskupas. Roma, 2013 m. birželio 6 d.
Jeigu norim pajusti Lietuvoje, kad yra kas tikra, šventa, nesuvalkiota, tai tikinčiųjų bendruomenė su jos ganytojais. Ir kai labai sunku, tik čia randi atramą.Šilta vien nuo to, kad Jūs esate.